Bulvės

Valgomoji bulvė – labai plačiai auginama kultūra. Daugiausiai bulvės naudojamos mitybai ir medicinoje.

Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: iki 24 % krakmolo, 2 % augalinių baltymų, fermentų, įvairių biogeninių elementų, organinių ir mineralinių druskų – kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, šiek tiek proteino, riebalų, ląstelienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties, gausu vitaminų A, B, B1, B2, B6, C, PP, U folinės rūgšties, karotino (provitamino A). Labiausiai bulvės vertinamos dėl vitamino C, kurio daugiausiai išsilaiko bulves ruošiant su lupenomis.

Bulves laikant, vitamino C nuolat mažėja – pavasarį jo lieka ne daugiau kaip trečdalis. Be to jis ilgiau išlieka sveikuose gumbuose, o sužalotuose ir sušalusiuose suyra daug greičiau. Kad vitamino C išliktų kuo daugiau, reikia ilgai nelaikyti nuskustų bulvių, virti pradėti verdančiame vandenyje. Kuo greičiau bulvės išverda, tuo daugiau jose lieka vitaminų.

Gerai žinoma, kad maistui tinka tik labai geros kokybės bulvės. Vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius gumbus pavojinga, nes visose augalo dalyse yra nuodingo glikozido solanino. Ypač jo daug lapuose ir uogose. Pažaliavusiuose, supuvusiuose ir sudygusiuose gumbuose solanino yra gerokai daugiau. Pavasarį ir vasarą po bulvių odele susikaupia daug solanino, todėl bulves reikia storai lupti. Suvalgius bulvių su dideliu kiekiu solanino, gerklėje darosi kartu ir ją peršti, ima pykinti, pradedama viduriuoti, ima dažniau plakti širdis, atsiranda dusulys, labai sunkiais atvejais netenkama sąmonės. Dideli solanino kiekiai ardo kraujo eritrocitus ir slopina nervų sistemą.

Ar žinojote, kad…
Bulvės nuo seniausių laikų buvo pagrindinis Andų gyventojų maisto produktas. Apie 1565 m. bulvių gumbai pasiekė Europą, juos pirmą kartą iš Meksikos į savo tėvynę atvežė ispanai. Bulvės augintos ir platintos kaip dekoratyviniai augalai, tačiau suprasta, kad augalo gumbai maistingi, gero skonio, tinka mitybai ir maždaug nuo 17a. vidurio pirmieji bulvių gumbus pradėjo auginti vokiečiai.

Į Lietuvą bulvės pateko apie 18a. pr. Iš pradžių bulvių laukai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai.

Bulvės: susiję receptai
Bulvytės su sūriu
20 min.
Užkandis prie alaus. Bulvių nesūdome, nes sūris pakankamai sūrus. Gero apetito!
Bulvių varškės virtinukai
30 min.
Sotūs šeimos pietūs per 30 min. iš bulvių ir varškės.
Zuikio receptas
120 min.
Zuikis - ypač populiarus ant šv. Velykų stalo kaip šaltas mėsos užkandis.
Šernienos troškinys
240 min.
Jeigu trobelės neaplenkė medžiotojai... Šernienos troškinys pasotins, kai lauke siaučia šaltas šiaurys. Pasiruoškite ilgai marinuoti ir troškinti laukinę mėsytę!
Pupeliu sriuba
120 min.
Pupelių sriuba - beveik tokia, kokią virdavo močiutė! Natūralaus skonio, liesa sriuba patiks kiekvienam...
Virtų bulvių cepelinai
60 min.
Šiandieną gaminame virtų bulvių cepelinus. Ne tik skanu, bet ir praktiška: cepelinų perteklių sudėsime į šaldymo kamerą kitam kartui.
Silkė pataluose
60 min.
Rusijos virtuvės išpopuliarintos silkės salotos. Tradicinis receptas ir patarimas, kaip patiekti, kad atrodytų ypač estetiškai.
Bulvių plokštainis su vištiena
80 min.
Kai vištiena atsiduria bulvių plokštainyje... Receptas mėgstantiems lietuvišką virtuvę bei sotų, kaloringą maistą. Gero apetito!
Čenakai moliniuose troškintuvuose
80 min.
Šildantis ir aromatingas daržovių ir mėsos šiupinys puikiai tiks vakarienei, kai už lango šalta. Gaminame čenakus!
Vištiena su apelsinų padažu
60 min.
Ruošiame vištieną su pikantišku apelsinų padažu - paprasta ir labai skanu. Patiekti galime su bulvėmis arba ryžiais!