Bulvės

Valgomoji bulvė – labai plačiai auginama kultūra. Daugiausiai bulvės naudojamos mitybai ir medicinoje.

Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: iki 24 % krakmolo, 2 % augalinių baltymų, fermentų, įvairių biogeninių elementų, organinių ir mineralinių druskų – kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, šiek tiek proteino, riebalų, ląstelienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties, gausu vitaminų A, B, B1, B2, B6, C, PP, U folinės rūgšties, karotino (provitamino A). Labiausiai bulvės vertinamos dėl vitamino C, kurio daugiausiai išsilaiko bulves ruošiant su lupenomis.

Bulves laikant, vitamino C nuolat mažėja – pavasarį jo lieka ne daugiau kaip trečdalis. Be to jis ilgiau išlieka sveikuose gumbuose, o sužalotuose ir sušalusiuose suyra daug greičiau. Kad vitamino C išliktų kuo daugiau, reikia ilgai nelaikyti nuskustų bulvių, virti pradėti verdančiame vandenyje. Kuo greičiau bulvės išverda, tuo daugiau jose lieka vitaminų.

Gerai žinoma, kad maistui tinka tik labai geros kokybės bulvės. Vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius gumbus pavojinga, nes visose augalo dalyse yra nuodingo glikozido solanino. Ypač jo daug lapuose ir uogose. Pažaliavusiuose, supuvusiuose ir sudygusiuose gumbuose solanino yra gerokai daugiau. Pavasarį ir vasarą po bulvių odele susikaupia daug solanino, todėl bulves reikia storai lupti. Suvalgius bulvių su dideliu kiekiu solanino, gerklėje darosi kartu ir ją peršti, ima pykinti, pradedama viduriuoti, ima dažniau plakti širdis, atsiranda dusulys, labai sunkiais atvejais netenkama sąmonės. Dideli solanino kiekiai ardo kraujo eritrocitus ir slopina nervų sistemą.

Ar žinojote, kad…
Bulvės nuo seniausių laikų buvo pagrindinis Andų gyventojų maisto produktas. Apie 1565 m. bulvių gumbai pasiekė Europą, juos pirmą kartą iš Meksikos į savo tėvynę atvežė ispanai. Bulvės augintos ir platintos kaip dekoratyviniai augalai, tačiau suprasta, kad augalo gumbai maistingi, gero skonio, tinka mitybai ir maždaug nuo 17a. vidurio pirmieji bulvių gumbus pradėjo auginti vokiečiai.

Į Lietuvą bulvės pateko apie 18a. pr. Iš pradžių bulvių laukai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai.

Bulvės: susiję receptai
Balandėliai
90 min.
Ne visai tradiciniai balandėliai - iš raudono kopūsto, tačiau ne mažiau skanūs ir sotūs!
Šiupinys
120 min.
Beveik visas senas tradicijas išlaikęs Užgavėnių šiupinio receptas. Smagu prisimenant senelius ir prosenelius sėsti prie Užgavėnių stalo.
Įdarytos paprikos
70 min.
Visuomet malonu virtuvėje improvizuoti - įdarytos paprikos suteikia tam žalią šviesą: kuom įdarysite, su kuo valgysite, kaip papuošite?
Aštri vištiena
60 min.
Aštriai paruošta vištienos krūtinėlė su daržovėmis. Aštrumas priklausys nuo čili pipiro ir paprikos kiekio - skanaus!
Žemaičių blynai
50 min.
Žemaičių blynus nėra taip sunku iškepti, kaip tai gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbu, kad gerai sugrūstumėte virtas bulves ir prižiūrėtumėte, kad blynai per daug nesukeptų.
Ryžių pomidorinė sriuba
60 min.
Itin nesudėtingas ryžių pomidorinės sriubos receptas. Kam nepatinka aštri sriuba, tam labai patiks ryžių pomidorinė. Išmoksite greitai nulupti pomidorus ir išvirti šią sriubą.
Ramunės burokėlių sriuba
45 min.
Gardi burokėlių ir faršo sriuba. Iš tiesų sotaus burokėlių patieklo receptas - ko daugiau reikia pasistiprinti norinčiam žmogui?
Raudonųjų kopūstų salotos
25 min.
Raudonasis kopūstas ir su lupenomis virtos bulvės, šlakelis acto, šlakelis aliejaus - raudonojo kopūsto salotos.
Šviežių kopūstų sriuba
40 min.
Greitai paruošiama ir skani šviežių kopūstų sriuba su kalafijoru ir morkomis.
Ūkininko bulviniai blynai su sūriu
50 min.
Itin paprastas ūkininko bulvinių blynų receptas: bulvės, sūris ir dar šis tas...